Tarptautinis „Tautinių bendrijų festivalis“

Nuo 2018-ųjų metų pradžios Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centras įgyvendina projektą „Lietuva, Latvija, Estija: daugiakultūriškumas šimtmečio renginiuose“. Projektas skirtas pasveikinti ir pagerbti trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – nepriklausomybės šimtmečius per daugiakultūrinius renginius, pažymint šiose šalyse gyvenančių įvairių tautų indėlį į savo šalių kūrimą bei vaidmenį kultūriniame gyvenime. Viena iš svarbiausių projekto veiklų – baigiamasis renginys – tarptautinis „Tautinių bendrijų festivalis“, kuris įvyko lapkričio 17 d. Klaipėdos koncertų salėje.

Šeštadienio popietę į koncertų salę susirinko uostamiesčio ir kitų šalių įvairių tautų atstovai. Salėje neliko laisvų vietų, iki koncerto pabaigos buvo stovinčių žiūrovų. Gausiai susirinkusius meniškai pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, su akompaniatore Narine Stepanyan atlikęs dainą „Koks nuostabus šis pasaulis“. Gerbiamas meras sakė, kad mes visi kartu turime padaryti šį pasaulį geresniu. Taip pat sveikinimo žodžius susirinkusiems tarė Lietuvos Respublikos Seimo narė Irina Rozova ir Tautinių mažumų departamento prie LRV Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė. Klaipėdiečius ir miesto svečius džiugino koncertinės programos dalyviai, tai – Klaipėdos miesto armėnų bendrijos „Van“ sekmadieninės mokyklos auklėtinės, azerbaidžaniečių bendrijos „Azeris“ sekmadieninės mokyklos auklėtiniai, baltarusių bendrijos „Krynica“ ansambliai „Kupalinka“, „Verasok“ ir sekmadieninės mokyklos „Krynička“ šokių kolektyvas, lenkų sekmadieninės mokyklos „Plomyczek“ vokalinis ansamblis, rusų folkloro kolektyvai „Vėčiora“ ir „Veretioncė“, ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ ansambliai „Rušničiok“, „Kalyna“ ir sekmadieninės mokyklos auklėtiniai, totorių bendrijos „Nur“ vokalinio ansamblio „Leisian“ solistė, žydų bendrijos solistė, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro tautinės muzikos kolektyvas „Ralio“, vaikų šokių studija „Vijurkas“ ir rusų liaudies dainavimo ansamblis „Lel“, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos vokalinis duetas. Šiame tarptautiniame festivalyje dalyvavo svečiai iš kitų šalių – Liepojos miesto tarybos Liaudies kūrybos centro rusų liaudies dainų ansamblis „Volnica“ (Latvija), Liepojos baltarusių draugijos „Mara“ dainų ansamblis „Pavlinka“ (Latvija), Narvos slavų kultūrų draugijos „Sviatogor“ vokalinis ansamblis „Istoki“ (Estija), Narvos slavų kultūrų draugijos „Sviatogor“ šokių kolektyvas „Retro“ (Estija), Talino rusų kultūros centro choreografijos kolektyvas „Entree“ (Estija), Talino rusų kultūros centro choreografijos studija Šou-baletas „Vizavi“ (Estija), Talino rusų kultūros centro vokalinė-chorinė studija „Allegro“ (Estija), Talino šokių studija „Gracija“ (Estija), Odesos Stefano Kryžanovskio chorinio meno mokyklos choro „Cantilena“ ansamblis (Ukraina), Odesos K. F. Dankėvičiaus aukštosios menų ir kultūros mokyklos studentų choras „Gloria“ (Ukraina). Šių metų šventinės programos debiutantai – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos „Įvairių tautų šokių pynė“ baltarusių, rusų, azerbaidžaniečių šokių grupės. Iš viso meninėje programoje dalyvavo daugiau nei 250 atlikėjų.

Įvairių šalių tautinių bendrijų glaudus bendradarbiavimas ir dalyvavimas bendruose kultūros projektuose ir renginiuose skatina įvairių kultūrų išsaugojimą, puoselėjimą ir sklaidą.

Šis renginys ypatingas tuo, kad jame dalyvavo ne tik įvairių tautų, bet ir įvairaus amžiaus atlikėjai. Ir visus juos vienijo tautiškumas, pagarba protėvių kultūrai ir tolerancija. Būdami vienoje erdvėje mes mokomės įvertinti vieni kitus, suprasti vieni kitus, išgirsti vieni kitus. Šiuolaikinis žmogus yra nuolat skubantis, IT technologijos daro didžiulę įtaką jo pasaulėžiūros formavimui, o tokio formato renginiai suteikia galimybę kiekvienam iš mūsų pažvelgti į save, į savo artimą, palaikyti bendraamžį, padėkoti vyresniajai kartai už buvimą kartu, perduoti jaunesniajai kartai žmogiškąsias vertybes. Žiūrovas, esantis salėje, patyrė didžiulį emocinį užtaisą, kurį scenoje skleidė kiekvienas iš atlikėjų. Dainas keitė šokiai, šokius keitė meninės kompozicijos, ir pustrečios valandos koncertas pralėkė kaip akimirka, tiesiog vienu įkvėpimu. Tai buvo spalvų, garsų, šviesų ir muzikos paletė, kurią surengė ir miestui pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centras.

Renginys buvo nemokamas. Projektą finansavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Renginį dalinai finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė.

Dėkojame tarptautinio „Tautinių bendrijų festivalio“ partneriams – Klaipėdos miesto tautinėms bendrijoms, informaciniams rėmėjams – dienraščiams „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“, radijo stočiai „Raduga“.

Rita Banevičienė

Tautinių kultūrų centro kultūrinės veiklos vadybininkė