Pagrindinis Renginiai Ryškus tautinių kultūrų festivalis
Ryškus tautinių kultūrų festivalis PDF Print Email

Ryškus tautinių kultūrų festivalis

Šeštadienį, lapkričio 7 d., Klaipėdos koncertų salėje vėl buvo surengta ryški, akinanti, skambi ir muzikali šventė. Jau ketvirtą kartą čia Klaipėdos tautinės bendrijos meno kalba gražiai ir nuoširdžiai pasakojo apie savo istorinę Tėvynę, jos tradicijas ir papročius.

IV-ojo tautinių bendrijų festivalio „Tautinių kultūrų diena“ tema tapo tautiniai raštai.

Pasirodo, kaip sakė spalvingo festivalio vedantieji Kira Čekanova ir Sergej Bondar, tautiniai raštai – tai tūkstantmečių kalba, viena iš pačių ankstyviausiųjų liaudies meno rūšių, atspindinčių folklorinį-poetinį požiūrį į pasaulį. Pirmieji ornamentų, kaip vienos iš raštų rūšių, pėdsakai buvo aptikti jau paleolito epochoje! Štai kokioje amžių gilumoje savo šaknimis yra ornamento atsiradimas.

Koncertinę programą pradėjo muzikinė kompozicija „Liaudies raštai“, kurią atliko Klaipėdos jaunimo centro vaikų tautinių šokių ansamblis „Vijurkas“ (vad. Violeta Šleinienė ir Laura Šleiniūtė) kartu su Klaipėdos miesto tautinėmis bendrijomis. Kompozicijos metu, skambant įvairių tautų muzikai, scenoje vienas po kito pasirodė spalvingi, saviti, ryškūs Klaipėdos tautinių bendrijų ir kultūros centrų tautiniai raštai. Lietuviškas ornamentas pasirodė pirmuoju ir buvo centriniu – apjungiančiu kartu visus festivalio dalyvius. Kompoziciją papildė profesionaliai parinkti vaizdai multimedijai. Ir reikia padėkoti Tautinių kultūrų centro kūrybinei grupei, kuri taip sumaniai ir gražiai parodė žiūrovams miesto tautinių bendrijų savitumą ir individualumą. Nuo pirmųjų akordų žiūrovai pasinėrė į nacionalinio kolorito atmosferą, ir kiekvieną iš jų užvaldė pasididžiavimo jausmas už savo kultūrą, savo tautą ir etninę Tėvynę.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas, festivalio atidarymo kalboje išreiškė džiaugsmą ir pasididžiavimą už vieningą ir daugiatautę klaipėdiečių šeimą, kurie prisimena, gerbia, myli ir puoselėja savo tradicijas, nepamiršta savųjų šaknų. Meras pažymėjo, kad tokie renginiai, kuriuose dalyvauja įvairių tautų, tikėjimo, kultūros, amžiaus atstovai yra labai svarbūs ir reikalingi tiek tautinėm bendrijom, tiek ir plačiajai visuomenei. Toks bendravimas skatina kultūrinį dialogą ir vertas pagarbos.

LR Seimo narė Irina Rozova, Generalinis Rusijos Federacijos konsulas Klaipėdoje Aleksandr Gračiov, tautinių bendrijų pirmininkai, meno kolektyvų vadovai, garbūs svečiai – visi kalbėjusieji šventės metu šiltai atsiliepė apie mylimą ir svetingą Lietuvos žemę, subūrusią kartu čia gyvenančias tautas, kurios savo šypsenomis, šokiais ir dainomis linki šiam kraštui taikos ir klestėjimo.

Tautinių kultūrų centro vadovės Jelena Butkevičienė ir Tatjana Kononova su savo kūrybinga komanda – Tatjana Volkova, Agne Stonkiene ir Rita Banevičiene, eilinį kartą padovanojo gausiai susirinkusiems žiūrovams bendravimą su nuostabia ir savita tautine kūryba. O susitikimai su tautiniu palikimu ir vertybėmis visada daro sielas geresnėmis, šviesesnėmis, tyresnėmis, ir nenustoja stebinti.

Tautinių bendrijų festivalis Klaipėdoje tapo populiariu ir laukiamu. Metai iš metų auga jo dalyvių meistriškumas. Šalia pamėgtų kolektyvų – vokalinio ansamblio „Kupalinka“ (muz. vad. Valentina Snigur, baltarusių bendrija „Krynica“), vokalinio ansamblio „Rušničiok“ (muz. vad. Jana Tarasova, ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“), vokalinio trio „Prosvit“ (muz. vad. Irena Petrulionienė, tradicinės ukrainiečių kultūros klubas „Prosvit“), Klaipėdos vokiečių bendrijos/Simono Dacho namų vokalinio ansamblio (muz. vad. Inga Pakalniškienė), „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos folkloro studijos „Veretionce“ ir folkloro ansamblio „Večiora“ (muz vad. Marija Serebriakova), totorių vokalinio ansamblio „Leisan“ (muz. vad. Jana Tarasova, totorių bendrija „Nur“), „Žaliakalnio“ gimn. šokių kolektyvo „Nadežda“ (muz. vad. Natalja Jakovleva, rusų bendrija „Lada“) – taip pat festivalyje pirmą kartą dalyvavo didelis skaičius sekmadieninių mokyklų mokinių. Tai auklėtiniai iš azerbaidžaniečių sekmadieninės mokyklos „Azeri“ (mokytoja Rana Mammadova), lenkų sekmadieninės mokyklos „Plomyček“ (mokytoja Liulita Sulcienė), baltarusių sekmadieninės mokyklos „Krynička“ (mokytoja Jelena Mirončik, choreografė Jelena Borcova), armėnų sekmadieninės mokyklos (mokytoja Hasmik Kirakosyan), ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ sekmadieninės mokyklos vokalinio ansamblio „Kalyna“ (muz vad. Dina Mataitienė).

Jaunimas su pasirodymais tokiuose ryškiuose ir uždegančiuose daugiatautiniuose renginiuose įgyja neįkainojamos patirties – tai juos praturtina, suteikia galimybę gimtąja kalba dainuoti dainas, šokti tautinius šokius ir demonstruoti tautinius rūbus, bei susipažinti su šalia gyvenančių tautų kultūra. Jaunoji karta perima vyresniųjų patirtį, tęsdama svarbią ir reikalingą estafetę.

Rafail Rasulov, atlikęs azerbaidžaniečių melodiją liaudies instrumentu TAR, nustebino ir pradžiugino žiūrovus. Nekasdieniniu buvo ir žydų šokio atlikimas, kurį violončele griežė Matvej Goldberg, akomponuojant Narine Stepanyan.

Festivalio svečiai – totorių folkloro ansamblis „Ilsu“ (vad. Almira Trakšelienė, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas) iš Vilniaus ir karaimų vaikų ansamblis „Birlik“ (vad. Ina Lavrinovič ir Ana Maleckaitė, choreografė Katerina Voropaj) iš Trakų – savo gražią kūrybą padovanojo dėkingiems žiūrovams.

Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė padėkojo ir palinkėjo kūrybinės sėkmės ateityje visiems festivalio dalyviams ir miesto tautinėms bendrijoms – totorių „Nur“ (pirm. Ilfir Gibadullin), baltarusių „Krynica“ (pirm. Nikolaj Logvin), azerbaidžaniečių „Azeris“ (pirm. Aliaga Mamedov), ukrainiečių kultūros ir švietimo centrui „Rodyna“ (pirm. Lidia Trigub), rusų savanoriškajai kultūros draugijai „Otečestvo“ (pirm. Tamara Lochankina), Klaipėdos vokiečių bendrijai/Simono Dacho namams (pirm. Magdalena Piklaps), Lietuvos lenkų sąjungos Klaipėdos skyriui (pirm. Liulita Sulcienė), armėnų „Van“ (pirm. Manvel Galstjan), tradicinės ukrainiečių kultūros klubui „Prosvit“ (vad. Irena Petrulionienė), Pabaltijo ukrainiečių asociacijai (pirm. Leonid Tregub), rusų folkloro asociacijai „Vėčiora“ (pirm. Marija Serebriakova), latvių asociacijai „Atpūta“ (pirm. Gotfridas Tapinas), žydų bendrijai „Šalom“ (pirm. Feliksas Puzemskis).

Dinamiškas, nuostabiai pažintinis IV-asis festivalis pasibaigė. Jis atskleidė naujus talentus, pradžiugino įdomiais pasirodymais. Su nekantrumu lauksime naujų jaudinančių susitikimų su Klaipėdos gyventojų liaudies kūryba.

IV tautinių bendrijų festivalį organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centras ir Klaipėdos savanoriškoji rusų kultūros draugija „Otečestvo“. Informacinį palaikymą suteikė dienraštis „Klaipėda“ ir radijo stotis „Raduga“. Renginį rėmė Klaipėdos miesto savivaldybė ir LR Kultūros ministerija.

 

Irina Beliajeva

Vertė Rita Banevičienė,

KTKC kultūrinės veiklos vadybininkė

 

 

 

 
© 2024 Joomla!. Visos teisės saugomos.
 

KVIEČIAME APLANKYTI

 


 

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien459
mod_vvisit_counterVakar1103
mod_vvisit_counterŠia savaitė3740
mod_vvisit_counterPaskutinė savaitė2893
mod_vvisit_counterŠis menuo11682
mod_vvisit_counterPaskutinis menuo7262
mod_vvisit_counterViso4197303

Statistika

Dabar svetainėje :
Straipsnių : 1209
Viso peržiūrėjimų : 7623885